rodytinis

ródytinis, -ė adj. (1) NdŽ 1. tam tikra padėtimi ką žymintis, rodantis: Sūdynė marių žvaizdės rodytinė SD100. Ródytinė adata (kompasas) K; N. 2. gram. parodomasis (apie įvardžius): Įvardės rodytinės (demonstrativa) rš. ║ tiesioginis (apie nuosaką): Veiksmažodis išreiškia šiuos sakymo būdus: ródytinį, sankalbinį, lieptinį, geistinį Jn. Jauniaus rodytinis ‘indicativus' gramatikos reikalui yra ne visai geras LTII323(J.Jabl). 3. esantis dėl pasirodymo: Rodytinių partijos narių mums nereikia nė dovanai rš.